Konrad Kołodziejski: Ar iš tikrųjų vokiečiai mieliau samdo musulmonus, negu europiečius?
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-08-30 12:29:36, skaitė 989, komentavo 1
Iš pat pradžių buvo aišku, kad 2014 ir 2015 metais į Europą atvykę imigrantai čia liks visiems laikams. Iš tiesų, sunku buvo nenumatyti, kad kalbama ne apie kokius tai pabėgėlius, o apie ekonominius migrantus. Kalbėjo apie tai Uuropos Sąjungos dokumentai, skirti imigracijai ir relokacijai. Kas juos norėjo surasti, tas surado ir perskaitė. Daugelis, tačiau, buvo linkę kartoti infantilius kliedesius apie tai, kad „mūsų namai-jūsų namai“.
Vokiečiai bando, matomai, sutaikyti ugnį su vandeniu. Iš vienos pusės, pasirašė po susitarimu, mini-susitikime Paryžiuje dėl imigracijos, kuriame anonsavo išmokas stambių lėšų Afrikos valstybėms mainais už migracijos sustabdymą. Iš kitos pusės pasiuntė signalą potencialiems imigrantams, kad ir toliau verta emigruoti į Europą, nes jeigu tai pavyks, galima bus čia pasilikti ir atsivežti šeimą. Pagrindinis skirtumas dabar bus tame, kad gaujos, organizuojančios žmonių kontrabandą pakels kainas už savo paslaugas, nes teks joms mokėti didesnius kyšius už vietinių valdžių užmerktas akis.
Ko iš tiesų siekia Vokietija? Sako – ir kažkuriuo mastu tai teisybė, - kad, visų pirma, tai ekonominės priežastys. Kad esant demografinei krizei kalba eina apie darbo jėgos paiešką. Tačiau ekonominis faktorius pasitraukia čia prieš ideologinį, stūmimo sunkiai suprantamo multikultūriškumo. Nes, jeigu būtų kalbama tiktai apie darbininkų rankas, tai kodėl Vokietija 2004 metais nebuvo tokia pat atvira darbininkams iš Centrinės ir Rytų Europos, nustatydama plečiantis Europos Sąjungai ilgus pereinamuosius periodus? Kodėl taip noriai neatveria savo durų ukrainiečiams? Už jų rytinių sienų yra tūkstančiai žmonių, gerai išsilavinusių, kvalifikuotų ir jokių problemų su jų integracija. Vietoj jų pasirinko ateivius, kilusius iš svetimos, dažnai priešiškos kultūros, neturinčius, kaip seka iš paskutinių Vokietijos Federalinės užimtumo agentūros tyrimų, pagrindinių įgūdžių, dažniausiai beraščius. Kad juos panaudoti bet kokiam darbui reikia kiekvienais metais išleisti dešimtis milijardų eurų. Ir tai be sėkmės garantijos. Tiktai, tikriausiai, šios politikos paaiškinimas – tai ideologiniai kliedesiai.
Gal tai ir gerai, kad lenkai papildė Vokietijos savo darbuotojais. Jeigu Berlynas norėtų atsiverti lenkams, kaip šiandien sirams ir eritrėjiečiams, iš Lenkijos į Vokietiją išplauktų dar didesnė žmonių upė, negu milijonas, kuris prieš kelis metus emigravo į Didžiąją Britaniją. Stebint Vokietijos politiką sunku atsikratyti pojūčio, kad ES veikiančios taisyklės, kurias keičia stipriausios valstybės, tarnauja grynai politiniams ir ideologiniams tikslams. Kas galiausiai išloš, kas praloš, sužinosime jau greitai.
Šaltinis: