Sukritikuotas buvęs Aukščiausiojo Sovieto pirmininkas dėl jo padėkos Raudonajai Armijai – Lietuvos išvaduotojai

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/sukrit... 2017-10-11 21:41:36, skaitė 2576, komentavo 1

Seimo narys Petras Gražulis sukritikavo buvusį Aukščiausiojo Sovieto pirmininką teigdamas, kad kai pokario partizanai guldė galvas už Lietuvą, Vytautas Landsbergis dėkojo Raudonajai Armijai rašydamas savo biografiją.

„Partizaninės kovos laikotarpiu žuvo 30 000 tikrųjų Lietuvos rezistentų, partizanų ir jų rėmėjų. Jonas Žemaitis-Vytautas sušaudytas 1954 m., Adolfas Ramanauskas-Vanagas – 1957 m., o 1965 m. gyvybės neteko paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas.

Tuo tarpu 1952 m., miškuose vykstant aršiam pasipriešinimui, dabartinis „Rezistentas Nr. 1“ Vytautas Landsbergis rašė savo autobiografiją, dėkodamas Raudonajai Armijai, kuri išvadavo Lietuvą ir jį su motina. Jūsų dėmesiui autentiška, V. Landsbergio ranka rašyta ir pasirašyta jo paties autobiografija, esanti buvusių komjaunimo funkcionierių asmeniniame archyve“, - teigia P. Gražulis.

„Landsbergis Vytautas, Vytauto
Gyv. Vilniuje, Raud. Armijos pr.
107-4

Autobiografija

Gimiau Kaune 1932 m. spalio 18 d., tarnautojų šeimoje. Tėvas buvo architektas, motina – gydytoja. Šešerių metų pradėjau mokytis pradinėje mokykloje, kurią baigęs, 1942 m. įstojau į Kauno I berniukų gimnaziją.

1939 m. Raudonajai Armijai išvadavus Vilnių, tėvas paliko motiną ir mane su broliu Kaune, o pats išsikėlė į vilnių. Kartu su juo išvažiavo ir sesuo, Vilniuj studijavusi, o paskui ištekėjusi už vilniečio mokytojo.

1941 m. gegužės pradžioj buvo suimtas mano brolis, kurį laiką kalinamas Kaune, gestapo kalėjime, o paskui išvežtas į Vokietiją. Tėvas labai rūpinosi jo likimu, atvažiuodavo į Kauną, o brolį išvežus, išvyko jo ieškoti į Rytprūsius.

Raudonajai Armijai išvadavus Lietuvą ir mane su motina, jokių tikrų žinių apie likusius savo šeimos narius neturime.

Motina visą laiką dirbo ir dabar tebedirba Kauno I Poliklinikoj, kaip akių gydytoja. Aš be pertraukos mokiausi gimnazijoj ir kartu, nuo 1944 m. – muzikos. 1945 m. įstojau į Kauno Juozo Gruodžio vardo muzikos mokyklą, kurią baigiau 1949 m. Baigęs 1950 m. Kauno Komjaunimo vardo vidurinę mokyklą, įstojau į LTSR Valstybinę Konservatoriją Vilniuje. Čia ir dabar mokausi fortepijono fakulteto II kurse, doc. A. Dvarionienės klasėje.

1952. II. 29 V. Landsbergis“