Aleksandras Batovas. Spalio šimtmetis: ką švenčiame?
Autorius: Kibirkštis Šaltinis: http://kibirkstis.blogspot.lt/... 2017-11-11 14:01:45, skaitė 1326, komentavo 3
Lapkričio 7-ąją visame pasaulyje buvo minima Didžioji Spalio socialistinė revoliucija. Ne išimtis ir Rusija, kurios miestuose vyko mitingai, susirinkimai, kiti minėjimai. Maskvoje, tuo tarpu, surengtas protestinis mitingas „Raudonasis maršas 2017“, kuriame vienu pagrindinių kalbėtojų buvo ROT FRONTO (Российский Объединённый Трудовой Фронт – ROT FRONT – Rusijos Vieningasis Darbo Frontas) Maskvos vadovas, rusų komunistinio judėjimo veikėjas A. Batovas. Savo skaitytojų dėmesiui pateikiame šios kalbos teksto lietuvišką vertimą – pagrinde liečiamos Rusijos aktualijos ne tik įdomios, bet daug kuo panašios ir į mūsiškę situaciją (žemiau žr. video iš mitingo; 01:03:24-01:14:15).
PASISAKYMAS MITINGE MASKVOJE SPALIO REVOLIUCIJOS ŠIMTMEČIO PROGA
Draugai, šiandien mes minime Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos šimtmečio jubiliejų. Jau 90-aisiais, sunkios ir atkaklios kovos metais, komunistai su viltimi prisimindavo 2017-uosius metus. Komunistai tikėjo, kovojo ir vylėsi, kad didžiosios Revoliucijos šimtmetį pasitiksime socializme. Atrodė, kad iki šios šviesios datos Rusijos kapitalizmas neišgyvens.
Tačiau skaičių magija neegzistuoja. Šią dieną, 2017-ųjų lapkričio 7-ąją, mums švęsti nėra ko. Pasirodo, kad Rusija yra nublokšta į carizmo epochą... kažkada, kai Tarybų šalis atvėrė kosmoso amžių, tarybiniai fantastai drąsiai svajojo apie ateitį. Jie buvo tikri, kad 21-asis amžius taps susijungusios komunistinės žmonijos amžiumi. Dar daugiau, tuo tikėjo visi tarybiniai žmonės. Ir taip manyti jie turėjo objektyvų pagrindą: jie už tai pirmūniškai dirbo ir kovojo... Šiais metais daugumoje buvusių TSRS miestų atidaromos kapsulės su palinkėjimais tarybinių piliečių ainiams. Pasiųsdami šiuos linkėjimus 50 metų į priekį, jie buvo tikri, kad mes su jumis jau gyvensime komunizme, kad pasaulis nežinos karų, bado ir skurdo. Skaitai jų žodžius – ir pasidaro gėda. Gėda už mus pačius, už mūsų šalį ir liaudį. Mes neišsaugojome socializmo. Mes vėl atsidūrėme viduramžiuose. Mūsų žemėje vėl įsiveisė gubernatoriai, bajorai, žandarai, šventikai. Ir mes dabar – baudžiauninkai.
Kuomet komunistai demaskuoja šį režimą, įprasta kalbėti apie pašalpas, atlyginimus ir pensijas. Tai, be abejo, teisinga. Pažiūrėkit į šių metų Rusijos Federacijos biudžeto struktūrą. Jame suplanuota daugiau nei 5 trilijonai rublių pelno, kuris bus gautas, pardavus naftą ir dujas. Mūsų naftą ir mūsų dujas, privatizuotas oligarchų. Jūs savo kišenėse matėte šio pelno dalį? Aplamai, jūs kur nors šį pelną matėte? Jei ne, tuomet galite nueiti į sostinės Tverės gatvę, nuo tratuaro pažiūrėti į elitinius butikus, kur už 92000 rublių parduodami „Iphone“. Prabangos prekės solidiems ponams, šampanas „Našlė Kliko“, užsieninės vilos ir pilys – tai ir yra pelnas, gautas pumpuojant iš mūsų šalies naftą ir dujas.
Tačiau kalba net ne apie pinigus. Ko vertas mūsų gyvenimas?
Ne taip senai, šalia Tomsko, pensininkė kelias valandas laukė greitosios, bet taip ir nesulaukė. Mirė. Kai kas padūsaus: taip, pensininkų ir senimo problemos senai žinomos, tai bėda. O pats pagalvos: bet aš tai sveikas ir jaunas, su manimi taip neatsitiks.
Galvojate, jūsų tai nepalies? Tuomet štai jums. Maskvoje kelių policininkas buvo suvažinėtas kažkokios tai vyriausybinės mašinos su spec. numeriais. Praėjo šiek tiek laiko ir žuvusiojo motina pareiškia, kad „niekam pretenzijų neturi“. Jos sūnaus gyvybės vertė – apvali sumelė, plius naujas trijų kambarių butas Maskvoje. Ponai atsipirko. Bylą numarins, žudikas ir toliau važinės Rusijos keliais.
Štai taip. Kiekvieną iš mūsų gali užmušti tiesiog gatvėje ir tuo pačiu likti nenubaustu. Ir tokių atsitikimų dešimtys. Kiek jų, tokių žudikų, važinėja pro mus? Kiek jų sėdi jaukiuose, šiltuose kabinetuose ir savo „darbu“ pasirašinėja mirties nuosprendžius mūsų piliečiams?.. galvojate, juos kas nors sustabdys? Galvojate, galime šauktis jų jausmų? Galvojate, jie turi sąžinę? Kaip gi. Jie gali jums netgi šypsotis, o vėliau nesvyruodami sunaikins. Neturi jie sąžinės. Neturi gėdos. Kapitalistai ir jų tarnai – tai žvėrys. Jų maldomis nesustabdysi. Juos sustabdys tik kova.
Kuo gi pasitikėti? Galbūt Rusijos Federacijos Komunistų Partija (RFKP)?.. „oficialieji komunistai“ švenčia labaibrangiame viešbutyje „Renesans Maskva Monarcho centras“. Šiame režime pas juos viskas aukščiausia klase. Žmonės, kurie save vadina „Spalio paveldėtojais“, šimtmečio proga ruošia priėmimus Tauridės rūmuose, rengia prašmatnius koncertus. Ir prisiekinėja ištikimybe buržuazinei Rusijai. Jiems Spalio šimtmetis – tikrai šventė. Šią dieną jie laidoja savo idėjas. Triukšmingais koncertais, garsiais šūkavimais jie maskuoja savo baimę. Baimę prieš atpildą už liaudies interesų išdavystę, visų tų, kurie tikėjo „komunistų“ žodžiu.
O valdžia ir toliau varo baltagvardiečių liniją. Ruošdamasi Revoliucijos jubiliejui, jie statė paminklus savo didvyriams – Kolčiakui, Vrangeliui, Manerheimui. Jie kuria ir kuria naujus filmus, prifarširuotus antikomunistiniu melu. Jie įkyriai lenda su savo monarchizmu, skiepija liaudžiai lojalumą tėveliui-carui, Šventąjam Nikolajui Kruvinajam. Plepėdami apie „susitaikymą ir susitarimą“, jie tuo pačiu atvirai duoda suprasti – jokio susitaikymo. Tai yra atvira vlasovininkų ir baltagvardiečių valdžia!
Tačiau tuo viskas nesibaigia. Kiekvieną mėnesį demokratinės Rusijos piliečiai gauna vis naujus suvaržymus. Susirinkimų laisvei, judėjimo laisvei, laisvei internete. Rusijos miestų gatvėse vis daugiau policininkų. Atsiranda padėjėjai-kazokai ir pravoslavų fundamentalistų banditai. Prieš savo liaudį vidaus kariuomenė ginkluojama naujo pavyzdžio ginklais... Kapitalistai senai išmoko Spalio pamoką. Jie gerai žino, kas nutinka, kuomet liaudis prabunda. Jie bijo ir nekenčia mūsų. Jie labai bijo, kad mes pamatysime: saugoma banditų, Rusijos valdžioje sėdi apgailėtina krūvelė sukčių.
Draugai, praėjus šimtui metų nuo Revoliucijos, mes nublokšti atgal. Pasikliauti nėra kuo. Viską reikia pradėti iš naujo. Niekas mums neduos išsilaisvinimo. Viską reikia pradėti nuo pradžių. Ateitis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų! Imkite klasikų knygeles. Skaitykite, galvokite. Savo darbo vietose kovokite už savo teises. Atminkite, kad kova už socializmą prasideda nuo elementarių ir žemiškų dalykų: nuo atlyginimo, stipendijos, darbo sąlygų. Nuo savo orumo suvokimo.
Tieskite kelią solidarumui. Žinokite, kad jų jėga – mūsų silpnume, mūsų neorganizuotume. Atminkite, kad jie mūsų bijo! Todėl netikėkite stebuklais – tikėkite savimi.
Ateitį reikia užkariauti. Duoti naują Spalį!
Šaltinis: РОТ ФРОНТ
Vertė: Senas Komunistas