Autorius: Blogeris Zeppelinusas Šaltinis: https://www.facebook.com/bloge... 2017-11-13 22:06:25, skaitė 2457, komentavo 7
Taigi, dvidešimtmetė aktorė atėjo pas pagyvenusį režisierių peržiūrai, norėdama gauti vaidmenį jo filme. Pasifilmavo, o tada:
„Mes pasilikom, gėrėm alkoholį. Po kelių valandų šnekėjimo, kai jau buvau tikrai girta, jis paėmė mano rankas, pradėjo kartoti mantrą, kad mes esam suaugę žmonės, kad tai, kas dabar vyksta, yra gerai, nes jis jaučia, kad jis man patinka, kad jausmas yra abipusis.
Jis bandė mane užkalbėti, kartu liesdamas mano rankas ir bandydamas priartėti prie manęs. Vienu metu jis mane nurengė ir nuo to laiko [...] buvo jo nuolatinis bandymas patenkinti savo seksualinius geismus su mano kūnu, bet aš jo visiškai neliečiau ir nepatenkinau jo seksualinių fantazijų“, – teigė J. Steponaitytė.
Anot aktorės, kitos dienos rytą Š. Bartas „bandė tai padaryti dar kartą“."
Matyt, pasenau.
Mano laikais seksualinė prievarta buvo gerokai brutalesnė, nei tos Emmanuelės vertos scenos, kurios aprašomos spaudoje, kaip neva baisi prievarta.
Kai teisingai pastebėta - nesupratimas visuomenėje atsiranda ne dėl moterų, patyrusių seksualinę prievartą, o dėl tų, kurios apie neva kadaise patirtą prievartą viešai pradeda kalbėti po daaaaaugelio metų. Tuomet jau įvairių minčių gali kilti ne tik garsiajai Seimo narei, bet ir paprastiems žmonėms.