Vienos apgavystės istorija: arba KAIP LIETUVA "BRALIUKUS IŠDŪRĖ"

Autorius: Olegas Miroslavov Šaltinis: https://www.rubaltic.ru... 2018-02-26 13:46:37, skaitė 1319, komentavo 3

Buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Antano Valionio knyga  "Politinės sūpynės" nušviečia negražius Pabaltijo respublikos užsienio politikos faktus . Valionis pasakoja, kad oficialus Vilnius apgavo Rygą su suskystintų gamtinių dujų terminalu, kuris turėjo atsirasti Latvijos teritorijoje, bet pasirodė prisišvartavęs Klaipėdoje.

Pasiuntinio prisiminimai apie tą laikotarpį kada valdė šalį konservatoriai, vadovaujami ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, besąlygiškai palaikę dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką, padeda atsakyti į klausimą, kodėl tarp Latvijos ir Lietuvos neveikia "pabaltijiškas solidarumas."

2017 m pabaigoje, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, komentuodamas nesėkmę tarp trijų Baltijos valstybių derybų sukurti bendrą dujų rinką, apgailestavo dėl Rygos pozicijos, kuri padarė eilinę pauzę šiuo klausimu, tuo sužlugdžiusi terminus paduoti paraišką Europos Komisijai . Kaip pabrėžė Lietuvos premjeras, "norint gauti Europos pagalbą, reikėjo pateikti bendrą visų trijų Baltijos šalių regioninį projektą".

Gaunasi taip, kad Ryga sąmoningai sužlugdė Lietuvos iniciatyvą, atsisakydama galimybės gauti papildomą Europos finansavimą. Ši pozicija turėjo būti labai stipriai motyvuota.

Kaip rašo savo knygoje Valionis, vizito 2009 metais Vilniuje metu  Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis (šiandien - eurokomisaras dėl finansinio stabilumo) su savo kolega Andriumi Kubiliumi derybų metu buvo pasiekę konkrečių susitarimų energetikos sektoriuje. Latvijos pusė rems Europos Komisijoje Lietuvos projektą dėl energetinių jungčių su Švedija iš Klaipėdos ("NordBalt"), o Vilnius atsakydamas į tai palaikys Rygą Eurokomisijoje dėl Briuselio finansavimo skyrimo vakarinės šalies dalies elektros tinklų modernizavimui , taip pat bendro suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) statybos netoli Rygos. Eidama į tokius susitarimus, Ryga perleido Vilniui  jungiamosios grandies su kontinentine Europos elektroenergetine sistema vaidmenį, nors anksčiau aktyviai į tai pretendavo pati Latvijos sostinė. Šie susitarimai buvo įforminti 2009 m. atitinkamu sutarimu, kurį Vilniuje pasirašė trijų Baltijos šalių ministrai pirmininkai.

Rezultate Lietuva gavo tai, ko norėjo. Europos Komisija paskyrė 175 mln. Eurų "NordBalt" energetinės jungties statybai, kurios pradžia Klaipėdoje. 2009 m. pradėtas Latvijos paremtas projektas, kuris baigtas 2016 m. Kalbant apie SGD terminalo statybą netoli Rygos, tai viskas liko tik ant popieriaus.

2010 m. Lietuvos valdžios institucijos priėmė naują nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, paskelbdami ją vienu iš prioritetų - SGD terminalo Klaipėdoje statyba, su įvedimu eksploatacijon ne vėliau kaip 2014 metais.

Latvijoje šią naujieną sutiko pasipiktinę, ir bandė apeliuoti į sąžinę, primindami anksčiau pasiektus susitarimus. Tai buvo beviltiška. Vilniuje liko abejingi latvių pastangoms.

Galų gale Rygoje įsisąmonino, kad jais buvo paprasčiausiai pasinaudota, o oficialūs susitarimai su Lietuva yra nieko neverti. Vilniaus pasiteisinimas, kodėl skubiai stato terminalą Klaipėdoje buvo motyvuotas tuo,  jog tai yra sąlygota būtinybė likviduoti Rusijos "Gazprom" monopolį, o derybos su Latvijos puse būtų tik užtempę procesą, atrodytu niekuo nepagristos.

Lietuva iš pat pradžių net neplanavo remti Latvijos projekto, skirto SGD terminalo statybai netoli Rygos.

Tai liudija ekonominis pagrindimas tuo metu įgyvendinamo Lietuvos nacionalinės dujų bendrovė "Lietuvos dujos" dujotiekio statybos projektas "Jurbarkas - Klaipėda". Viename iš dar 2005 m. parengtų techninių dokumentų punktų buvo teigiama, kad "jis sukurs sąlygas dujų tiekimui iš suplanuoto SGD terminalo Klaipėdoje". Šio projekto įgyvendinimui EK paskirstė 22 mln. Eurų, o tai reiškia, kad jis buvo įtraukta į 2009 m. Baltijos šalių energetikos integracijos planą, kurį patvirtino ES.

Lietuvos savo SGD terminalo statyba, kurio galingumas (5 milijardų kubinių metrų metrų dujų per metus) su atsarga patenkintu visų Baltijos šalių poreikius, pastatė kryžių Rygos planams. Latvija, kuri atsisakė savų ambicijų tapti energetine jungiančia grandimi Lietuvos naudai, pasijuto išduota ir apkaltino Lietuvos valdžios institucijas regiono projekto sužlugdymu.

Savo atsiminimuose, A.Valionis  už "ilgam laikui sugadintus santykius su savo kaimynais" kaltina ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kurie paskelbė SGD terminalo statybą Klaipėdoje, vienu iš nacionalinių prioritetų energetikos srityje.

Tokiu būdu, lietuviškos iniciatyvos žlugimas sukurti Baltijos regiono dujų rinką sąlygotas dėl ne tik objektyvių ekonominių veiksnių, bet ir grynai subjektyvių priežasčių.

Reikėtų pažymėti, kad 2008 m. rudenį nuskambėjo pirmasis nedraugiškas Latvijai skambutis, dėl kurio Latvijos pareigūnams turėjo kilti abejonės dėl galimybės susitarti su savo kolegomis. Tada Lietuva pradėjo nepaskelbtą Latvijos uostų geležinkelio blokadą. Valstybės bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" nutraukė eismą ruože Bugeniai - Renge, o po mėnesio remonto pretekstu vienašališkai išmontavo viso 19 kilometrų geležinkelio. Lietuvos vadovybė sąmoningai ėmėsi šio žingsnio, kad apsaugoti Klaipėdos uostą nuo Latvijos uostų konkurencijos.Trumpiausios geležinkelio atkarpos iš ardymas, kuria vyko naftos produktų tranzitas iš Lenkijos kompanijos "PKN Orlen" Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į Latviją, ne tik atėmė iš Latvijos uostų krovinių apyvartą, tačiau taip pat padarė žymią žalą "Latvijos geležinkeliams". Taip pat nukentėjo Latvijos privatūs vežėjai, kurie per visą šį laiką taip pat patyrė nuostolių dėl blokados.

Šiandien Lietuva renka savo beprincipės politikos savo kaimynų atžilgiu regione derlių. Lenkija nubaudė Lietuvos valdžią už PKN Orlen diskriminavimą: Europos Komisija skyrė “Lietuvos geležinkeliams” 30 mln.€ bauda už konkurencijos pažeidimą ir nurodė atstatyti prieš dešimt metų išardytus bėgius. Latvija savo ruožtu atėmė iš Lietuvos galimybę tapti regioniniu dujiniu lyderiu ir apribojo Lietuvos dujų operatorių prieigą prie Inčukalns požeminės dujų saugyklos. Darbotvarkėje  dar ir daugybė galimų Latvijos vežėjų ieškinių Lietuvos vyriausybei .