Amerikiečiai sužinojo kaip rusai žvelgia į sankcijas

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/amerikiecia... 2015-02-25 12:16:22, skaitė 4865, komentavo 0

Amerikiečiai sužinojo kaip rusai žvelgia į sankcijas

Amerikiečiai-sužinojo-kaip-rusai-žvelgia-į-sankcijas-700x457.jpg
- Na ką, išsigandai?

Vakarų sankcijų Rusijos atžvilgiu efektyvumas jau seniai kelia daug klausimų, tačiau patys rusai, nors ir pajuto jas savo kailiu, nelaiko šių sankcijų bausme. Akivaizdu, kad Vakarų visuomenėje susiformavo tam tikrų nuomonių šia tema, ir jas patyrinėti – gana įdomus užsiėmimas.

Amerikiečių blogeris Vineyard of the Saker nuolat seka įvairias publikacijas apie sankcijas Rusijos žiniasklaidoje ir rašo, kad jie visada stulbino faktas, kad Rusijoje žmonės visiškai kitu aspektu žvelgia į šią problemą.

„Ekonomikos žinios“ pateikia pagrindines tezes, kuriomis autorius dalinasi su savo tėvynainiais.

Pavyzdžiui, Vineyard of the Saker pažymi, kad Rusijoje niekas netiki, jog sankcijos – tai reakcija į Krymą ar į veiksmus Donbase. Niekas. Krymas ir Donbasas, rusų nuomone, tai tik pretekstas Vakarams varyti priešišką politiką, o tikroji priežastis glūdi nepriklausomoje Rusijos pozicijoje, kai Rusija atvirai meta iššūkį šiuo metu pasaulyje egzistuojančiai tvarkai.

Be to, vis dažniau pasireiškia požiūris, kad sankcijų Vakarai nenuims jokiu atveju, nepriklausomai nuo Rusijos elgesio.

Nežiūrint į tai, kad Rusijos valdžia labai daug apie tai kalbėjo nuo pat pradžios, užsieniečiams kažkodėl tapo atradimu tai, kad sankcijas rusai laiko savo šansu sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo naftos eksporto ir įvairių prekių bei technologijų importo.

Labiausiai šokiruojančiu faktu amerikiečiams, be abejo, tapo informacija apie tai, kad rusai ne tik nekaltina prezidento Putino dėl sankcijų ir problemų, bet dar labiau jį palaiko. Negana to, gyventojai puikiausiai supranta, kad Vakarai neapkenčia Putino ne dėl kokių nors klaidų, o greičiau atvirkščiai. Tai patvirtina rekordinis prezidento reitingas.

Atskirą dėmesį autorius skiria rusų įsitikinimui, kad šalis tapo pažeidžiama dėl ankstesnių struktūrinių problemų, kurias būtina ištaisyti, ir tuo pat metu niekas nekalba apie tai, kad Krymo prijungimas ir parama Novorusijai buvo klaida.

Ir, pagaliau, autorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors Rusija ir pasirengusi kariauti, apie karingas nuotaikas šalyje negali būti jokios kalbos. Priešingai – dauguma pasisako prieš karą.

Viskas, kas išvardinta aukščiau, privertė autorių padaryti vienintelę išvadą: vakarietiškų sankcijų šansai pasiekti galutinį tikslą – pakeistu Rusijos užsienio politiką – faktiškai lygūs nuliui. Lygiai taip pat jie lygūs nuliui siekiant susilpninti dabartinę Rusijos valdžią.

Tačiau viso to, panašu, niekaip negali suvokti Vakarų politiniai veikėjai, ypač tie, kurie sėdi Briuselyje. Visa tai, kas čia pasakyta, jų visiškai nejaudina ir nejaudins bent jau iki to laiko, kol jie jaučia savo reikšmingumą, net jeigu tasai reikšmingumas egzistuoja tiktai jų pačių galvose.

РВ