Viršsvoris – išgyvenimo ir prisitaikymo strategija
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/virssvo... 2018-04-17 09:58:08, skaitė 658, komentavo 1
Gyvenimas rūsčiai diktuoja savo gyvenimo taisykles ir dėsnius, nekreipdamas dėmesio į mūsų norus. Kartais siunčia įspėjimus, kartais užklumpa netikėtai. Tik spėk adaptuotis, suvokti ir imtis priemonių, kad susidorotum su vis naujais uždaviniais.
Psichikos resursai gali išsekti, kai prie išorinio pasaulio problemų prisideda dar ir varginantys vidiniai dialogai. Išorines problemas komplikuoja viduje vykstantys procesai – abejonės, nerimas, baimė. Toks stabilumo praradimas gimdo poreikį išsilaikyti ant kojų, išlikti.
O svoris šiame procese vaidina labai svarbų vaidmenį – tai labai galingas emocinės pusiausvyros reguliatorius.
Viršsvoris – atsparumo ir stabilumo ekvivalentas
Taip gaunasi, kad vidinio ar išorinio stabilumo praradimą pasiseka subalansuoti per priaugtus kilogramus. Padaryti žmogų „svariu“ ir besipriešinančiu – pagrindinis didėjančios kūno masės uždavinys.
Neretai į pilnumą linkę žmonės jaučia, kad jiems sunku atvirai ir tiesiai pasakyti „ne“, paprieštarauti kitiems žmonėms, ypač vyresniems amžiumi ar statusu. Dėl to tenka kaupti vidinį nepasitenkinimą, neišreiškiant jo išorėje.
Kas vyksta su pykčiu ir nepasitenkinimu?
Energija užsisklendžia žmogaus viduje ir eikvojama tik nebyliam maištui bei pasyviam pasipriešinimui. Pyktis išliejamas tik susierzinimo forma, dažniausiai be jokio rezultato, be problemos sprendimo. Jėgos eikvojamos praktiškai tuščiau – kaip duobėje užbuksavusiai mašinai.
Į pagalbą ateina maistas. Iš vienos pusės jis palaiko, iš kitos – sulaiko („užčiaupti pyktį“ valgant).
Problemos kaina
Kai žmogus slepia emocijas ir neišreiškia jausmų, kyla pojūtis, kad priešais jus stovi pakankamai ramus ir kantrus asmuo. Tačiau kokią kainą jie už tai užmoka? Tokia ištvermė – anaiptol ne įgimtas santūrumas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o baimė demonstruoti pyktį, kad nesusidurtum su dar didesniu atsakomuoju pykčiu. Šitą kantrumą lemia baimė atvirai ir tiesiai kalbėti apie savo poreikius. Vietoje to, laukiama, kad aplinkiniai juos atspės be žodžių.
Gaunasi, kad šita beveik religinė išmintis – viską iškentėti ar atsukti kitą skruostą – įsikūnija savęs ir savo resursų atsisakymo bei eikvojimo sąskaita.
Kuo galima pakeisti gynybą?
Pradžiai nusiraminkite ir įsiklausykite į savo poreikius bei jausmus. Paklauskite patys savęs, ko jums iš tikrųjų norisi. Išsiaiškinkite jausmus, kuriuos jaučiate nepasitenkinimo momentu (gėda, pyktis, įsiūtis?). O dabar pagalvokite, kaip norėtumėte tuos jausmus išgyventi. Taip, būtent išgyventi – užmiršti ar atsikratyti jų nepavyks! Kaip galėtume reikšti jausmus konstruktyviai? Padarykite tai iš pradžių vienumoje, paskui pagalvokite, kokia forma galėtumėte papasakoti kitiems žmonėms apie savo nemalonius jausmus. Šitaip užmegsite tiesioginį kontaktą.