LDiena.lt - Kokia yra tikroji mūsų kalba, kodėl tai svarbu?

Autorius: Laurynas Ragelskis Šaltinis: https://www.youtube.com/watch?... 2018-04-19 03:36:03, skaitė 1427, komentavo 4

Žemaičiai yra kitokie. Kodėl?
Žmogaus mąstymą formuoja kalba, jos galimybės, jos logika ir dėsniai.

Dabartinė lietuvių kalba - dirbtinė, jai tik 100 metų. 
Lietuvių kalbą sukūrė, išgalvojo žydas Jablonskis.

Smetoninės Lietuvos kalbajoberiai vykdė Lietuvių kalbos genocidą. Dabartiniai kalbajoberiai toliau naikina lietuvių kalbą.

Kalbų kūrimas, kaip ir "tautinių valstybių" instrumentas - tai kova prieš Rusijos Imperiją ir broliškos tautos skaldymas.
Pagrindiniai kalbajoberiai - kultūrinės-etninės mafijos, vadinamos "žydais" nariai.
Naikinant kalbą yra keičiamas mąstymas. Naikinimas visada vadinamas "kalbos reforma".

Žemaičių kalba yra būtent kalba, o ne tarmė.
Žemaitija - Lietuvos šerdis ir stuburas.
Tik iš Žemaitijos gali atgimti Lietuva ir Tauta.
Kaunas - Žemaitijos miestas.
Vilnius - buvusi Dzūkija, o dabar mažytis kosmopolitizmo modelis, kuriame gyvena žmonės, kurie nežino savo praeities.

Nėra jokios lietuviškos abėcėlės - mus verčia naudotis mums svetimais ir bereikšmiais simboliais.

Prieš šimtą metų žydas Jablonskis išprievartavo lietuvius sukūręs pseudolietuvišką kalbą – dabar laikas taisyti senas klaidas, sugrąžinti mums tikrąją mūsų kalbą. Tuomet po šimto metų mes šnekėsime tikra, gyva dvasinga kalba, o ne technine-literatūrine bendravimo priemone.

Kartu su kalba mūsų Tauta susigrąžins ir tikrąjį mūsų mąstymą, o tai bus pagrindas atgimti ir tikrąjam mūsų tikėjimui, kurį dabar kompromituoja ir darko įvairūs klounai, pasivadinę "romuvomis" bei žaidžiantys visokius "vaidilas, vaidiles, krivūles", nusišnekantys apie "senąjį BALTŲ tikėjimą" ir vadinantys save kryžiuočių palikuonies išsigalvotu, specialiai klaidinančiu ir kvailinančiu žodžiu "baltai".

Ką daryti kad tai įvyktų?

Valdžia pati savaime nepadės, nes ji yra įrankis tų, kas naikina mūsų kalbą, tautą, tikėjimą. Todėl Lietuvos atgimimas yra kiekvieno lietuvio asmeninis reikalas - kiek galima plačiau ir daugiau naudoti gyvąsias žemaičių, dzūkų, sūduvių kalbas: pradedant vaikų vardais, buityje, pavadinimuose, renginiuose, raštuose, prašymuose, dokumentuose. Ypatinga atsakomybė - mokytojų, mokyklų vadovų ir darželių auklėtojų.

Mes neturime kito įrankio mūsų Tautos ir Tautos Dvasios atgaivinimui - nei resursų, nei teritorijos, nei technologijų, o tik savo dvasinius turtus, paveldėtus iš mūsų protėvių, kurie yra pasiekiami per mūsų kalbą.

Tik dėl to mes dar neišnykome, kaip išnyksta-asimiliuojasi tos tautos, kurių buvimas žemėje nebetenka prasmės.

„Žemaitē aplink Žemaitėjē ī Lietova“

Žemaitiu kalbuos pamuokas

Ten, kur nėra TIESOS, negali būti ir DARNOS