Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/22691/briuselis... 2018-05-21 11:51:10, skaitė 716, komentavo 1
Europos Sąjunga patvirtino priemonių paketą priešingų amerikiečių sankcijoms Teherano atžvilgiu, kuo sudarė potencialiai naują konfliktą su Vašingtonu stengdamasi išgelbėti branduolinį susitarimą su Iranu, rašo The Financial Times.
Šio plano fone Europos Komisija rengiasi skatinti ES nares vykdyti tiesioginius mokėjimus Irano Centriniam bankui perkant naftą. Be to, ši institucija atkūrė 90-ųjų metų „blokuojantį statutą“, kad kompanijos galėtų ignoruoti amerikietiškas sankcijas, nebijodamos bausmės Europos teritorijoje.
Toks ES sprendimas susiduria kaktomuša su JAV planais, kurios nori, kad Europos valstybės sektų Vašingtono pavyzdžiu ir vėl įvestų sankcijas prieš Teheraną po to, kai Donaldas Trampas (Donald Trump) pasitraukė iš branduolinio susitarimo su Iranu.
Tačiau analitikai mano, jog Briuselio atsako efektyvumas bus ribotas. Dar daugiau, anksčiau Europos lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną yra pareiškę, jog jie nenori prekybos karo su JAV dėl Irano.
„Kol Iranas laikosi savo įsipareigojimų, RS, suprantama, laikysis susitarimo kurio sudaryme dalyvavo, – pažymėjo Europos Komisijos pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris. – Tačiau amerikiečių sankcijos turės atitinkamą efektą. Taip, kad mūsų pareiga – komisijos ir ES pareiga – padaryti viską kad apgintume Europos verslą“.
Svarbiausia branduolinio susitarimo išsaugojimo sąlyga yra garantijos Teheranui, kad jis ir toliau galės gauti naudą iš susitarimo, pabrėžia laikraštis. Pasak susitarimo sąlygų, pasirašytų JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Britanijos, Kinijos, Rusijos ir Irano, – Teheranas įsipareigojo nutraukti darbus branduolinėje sferoje mainais į Vakarų sankcijų atšaukimą. Šio susitarimo dėka galėjo daugiau nei dvigubai padidinti savo naftos eksportą, kas nedelsiant teigiamai atsiliepė jo ekonomikai.
Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo rengiasi pristatyti diplomatinį Vašingtono ir Europos tolesnį veiksmų planą Irano atžvilgiu. Pasak aukšto amerikiečių diplomato Brian Hook, šis planas užsibrėžia tikslą suskurti naują „saugumo architektūrą“ ir „geresnio susitarimo“ sudarymą pakeičiant esamą.
Europos Komisija pareiškė, jog ji taip pat skatina ES šalis nares „apsvarstyti bankinių pavedimų galimybę Irano Centriniam bankui“. Tokiu būdu Teheranas gaus pajamas nuo naftos eksporto netgi tuo atveju, jei JAV sankcijos palies Europos kompanijas.
„Blokuojantis statutas“, pagrįstas 1996 metų dokumentu, sudarytu atsakant į amerikiečių sankcijas prieš Iraną, Libiją ir Kubą, uždraus Europos kompanijoms vykdyti eksteritorines JAV sankcijas.
Be to, komisija rengiasi imtis priemonių palaikant mažas ir vidutines įmones, ir leisti Europos Investiciniam bankui atidaryti kreditines linijas €urovaliuta, kad būtų išvengta apribojimų išduodant kreditus doleriais.
Europos diplomatai suvokia, jog jų kontrpriemonės gali turėti ribotą poveikį stambių tarptautinių kompanijų veiksmams, kurioms gresia baudos ir netgi kalėjimo bausmės už verslą su Iranu.
Pavyzdžiui, prancūzų naftos kompanija Total, esanti stambiausia investuotoja Irano naftos sektoriuje, pareiškė, jog ji bus priversta stabdyti darbą dujų radimviečių šioje šalyje srityje, jeigu Vašingtonas neduos jai tam leidimo išimties tvarka.
Naftos prekeivių nuomone, tiesioginės įmokos Irano centriniam bankui gali būti naudingos nedidelėms Europos kompanijoms, kurios neveikia tarptautiniu lygmeniu, ir, atitinkamai, yra mažai pažeidžiamos amerikiečių sankcijų. Tačiau kalba eina apie tai, kiek šios priemonės padės palaikyti stambias įmones, kadangi joms operacijos Jungtinėse Valstijose yra kur kas svarbesnės, nei Irane.
Pasak Jasono Hungerfordo iš „Norton Rose Fulbright“, nepaisant visų ES pastangų, didžiausios įmonės seks JAV politikos kilvateryje. „Anksčiau, kai didžiosios ne amerikiečių bendrovės turėjo pasirinkti tarp to ar laikytis ES blokuojančių įstatymų, ar JAV sankcijų, jos rinkdavosi pastarąjį variantą beveik kiekvienu atveju“, – pabrėžė jis.