ES biudžetas. Kokie laukia pokyčiai

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2018-06-14 10:47:00, skaitė 806, komentavo 1

ES įžengė į savo gyvavimo 70-dešimtmetį susidurdamas su eile problemų: Brexit ir JAV prezidento Donaldo Trampo politika - „Amerika pirmiausiai“, kuri nukreipta į JAV reindustrializaciją. Nuo birželio 1 dienos JAV įsigaliojo prekybos muitai ES plienui ir aliuminiui, numatomi muitai automobiliams ir kitoms ES prekėms. Prof. Valentino Katasonovo nuomone, Europą susilpnino ir ES valstybių-narių nesutarimai dėl sankcijų Rusijai, JAV pasitraukimas iš daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos. Dar vienas smūgis ES ekonomikai – euroskeptikų atėjimas į valdžią Italijoje. Nepaisant to, kad vieningoje Europoje jau daugiau negu prieš dvidešimt metų likviduotos nacionalinės valiutos, nuo nacionalinių biudžetų šalys-narės neatsisakė. O taip vadinamas ES biudžetas– tai virš nacionalinis antstatas, užtikrinantis bendrų programų finansavimą.

Didžioji šio finansavimo dalis tenka žemės ūkiui ir gamtinių resursų valdymui, įskaitant žuvininkystę ir aplinkos apsaugą (40-50% visų išlaidų). Kitos sritys yra: ES transporto tinklų vystymas, pagalba atsiliekantiems regionams, mokslo tyrimai, palaikymas ne ES valstybių. 5-6% išlaidų tenka administracinio aparato išlaikymui.

Pagrindines ES biudžeto įplaukas (maždaug ¾) sudaro šalių-narių įnašai. Kitu pajamų šaltiniu yra į ES importuojamų prekių muitų pajamos. Papildomas šaltinis - 0,3% surenkamo PVM, baudos kompanijoms, pažeidžiančioms ES įstatymus, įnašai šalių, kurios nėra ES narės ir kita.

Šiuo metu ES galioja 2014-2020 metų biudžetas. Imta ruošti sekančių septynių metų periodo 2021-2027 metų biudžetą. Dar ХХ amžiuje ES integracija numatė sukūrimą bendro biudžeto ir bendros finansų ministerijos.

1992 metais ES valstybės-narės pasirašė Mastrichto susitarimą, kuris nustatė finansinius normatyvus. Viršutinė suverenios skolos riba nustatyta 60% šalies BVP, valstybės metinio biudžeto deficitas – 3% BVP. Numatyti taip pat apribojimai infliacijai ir suverenios skolos popieriams. ES narės-valstybės chroniškai pažeidžia Maastrichto sutarties normatyvus. Suverenios skolos vidurkis tarp ES šalių buvo 80% BVP. Europos integracijos šalininkai skaito, kad atsiradus bendros finansų ministerijos-ECB tendemui, kontroliuojančiam padėtį, daryti biudžeto pažeidimus bus sunkiau. Kol kas ES biudžetas tėra nedideliu papildymu prie nacionalinių biudžetų. Yra grėsmė, kad dėl Brexit Briuseliui nepavyks išlaikyti ir ankstesnės apimties biudžeto. 2015 metais Didžioji Britanija įnešė į ES biudžetą 15 milijardus eurų, o gavo iš biudžeto 5,3 milijardus. Grynas įnašas sudarė beveik 10 milijardų eurų.

EK siūlo du biudžeto deficito likvidavimo mechanizmus: 1) kompensuoti pajamų praradimus valstybių narių sąskaita; 2) sumažinti išlaidas. ЕК neskuba mažinti savo išlaidų, priešingai, savo biudžetą planuoja didinti 1.289 milijardais, kas sudarys 1,114% 27 ES valstybių narių BVP. 2014-2020 metų biudžete šios išlaidos sudarė 1,03% nuo 28 šalių BVP.

Prancūzija ir Vokietija tam priešinasi, nes šioms šalims tenka didžiausia ES našta. Vokietija 2016 metais į ES iždą sumokėjo 23,27 milijardus eurų (grynas donoro įnašas 12,47 milijardų). Prancūzija 19,48 (grynas donoro įnašas 8,2 milijardai). Trečias donoras buvo Didžioji Britanija. Įnašas buvo 12,76 (grynas donoro įnašas – 5,71 milijardai).

2021-20127 metų biudžete ES išlaidos mažės žemės ūkiui ir atsilikusių regionų vystymui. Atsiras naujos išlaidos. Numatoma 33 milijardus skirti sienų apsaugai nuo nelegalios migracijos. Dar 27,5 milijardai gynybos išlaidoms (daugiau negu dvigubai negu dabartiniame biudžete).

Subsidijos atsiliekančioms valstybėms dabartiniame biudžete antra pagal dydį išlaidų eilutė – 350 milijardai eurų. Daugiausiai subsidijų tenka Lenkijai-77 milijardai (22% visų subsidijų). Gryna subsidija jai buvo 7,09 milijardai; Rumunija gauna 5,99 milijardus grynų subsidijų, Graikija-4,34 milijardus.

Sekančiame biudžete subsidijos sieks 330 milijardai eurų, 20 milijardais mažiau. Nukentės visos rytų Europos valstybės. Manoma, kad naujame biudžete subsidijos gali padidėti Italijai, kad ši neišeitų iš euro zonos.

Žanas Klodas Junkeris tvirtino, kad „biudžetas teisingas visiems“. Tačiau kai kurie Europos parlamento nariai neslepia, kad ES biudžetas bus „politinis“. Naujas biudžetas 2021-2027 metams bus priimtais kaip įstatymas, ir kai kurie euro parlamentarai reikalaus įtraukti į įstatymo tekstą fomuluotę dėl sąryšio subsidijų su „demokratijos“ laikymusi ir „europinėmis vertybėmis“. Įstatymas yra priimamas kvalifikuota dauguma – 55% ES šalių narių, kuriose gyvena 65% ES gyventojų.

Vengrija balsuos prieš, jie nesugebės vetuoti priimamo įstatymo. Bet jeigu prie jos prisijugs kitos šalys, įstatymas gali likti nepriimtas iki sekančių metų pavasario. Junkeris skuba jį priimti iki pavasario, kada vyks rinkimai į naują Europos parlamentą ir bus atnaujinta Europos Komisija. Globalistai priversti skubėti, nes euro skeptikų gratos auga. Italija nori išeiti iš euro zonos ir sugrįžti prie lyros, atmesti Mastrichto susitarimą. Briuselyje baiminasi, kad Italijos pavyzdys gali būti užkrečiamas. Irstančioje Europoje gali nebelikti ir kuklaus vieningo biudžeto, kuris veikia 2014-2020 metais, mano profesorius Valentinas Katasonovas.

Mano įsitikinimu, ES projektas su visais jo biudžetais yra pasmerktas, jis bus sunaikintas imigracijos iš Afrikos ir Azijos. Vien Vokietijai „pabėgėliai“ kainuos trilijoną eurų. Tai rodo žinomiausio Vokietijos ekonomisto Hanso-Vernerio Sinn prognozės. O kur kitų ES šalių-donorių išaidos veltėdžiams „pabėgėliams“? Viską jie suris, kaip skėriai. Globalistų planas – sunaikinti Europą, į tai nuosekliai einama.

Nuorodos:
https://www.fondsk.ru/news/2018/06/12/budzhet-evropejskogo-souza-ili-trishkin-kaftan-46287.html
http://lebionka.blogspot.com/2018/04/profesorius-sinn-pabegeliai-vokietijos.html