Kodėl Visvaldas Matijošaitis gali tapti Lietuvos prezidentu

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-07-12 13:03:28, skaitė 759, komentavo 2

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, archyvinė nuotrauka

Šiandien Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra vienas iš populiariausių Lietuvos politikų, turinčių šansų tapti prezidentu. Kokia jo sėkmės paslaptis?

Neseniai Kaune atidarytas paminklas Vyčiui, kurį miestas, galima sakyti, "perėmė" iš sostinės, kur iki šiol vis dar sprendžiama, kuo gi užpildyti Lukiškių aikštę. Kauno savivaldybė investavo daug lėšų paminklui įrengti, tačiau žmonės buvo daugiau nei patenkinti.

Atrodo, kur yra Vytis, o kur Prezidento rūmai? O ryšys yra, ir loginės grandinės centre — Visvaldas Matijošaitis.

Tvarka bus

Su Kauno vadovu susiklostė gana keista situacija. Viena vertus, jis nėra politikas, kuris nuolat yra visų akivaizdoje ir jis neišsiskiria nei charizma, nei iškalba. Be to, jis ne iš vargšų, o Lietuvoje apskritai nemėgstami turtingi žmonės dėl didelės socialinės ir ekonominės nelygybės. Be to, sovietmečiu Matijošaitis dirbo milicijoje, t.y. "okupacinio režimo" valstybinėje sistemoje.

Kita vertus, jo reitingas nacionaliniu lygiu gana aukštas. Todėl iškyla klausimas — kuo Matijošaitis taip pritraukia rinkėją ne tik Kaune, bet ir už jo ribų.

Pirma, jo vardas siejasi su tvarka ir veiksmingu darbu, kurio tikslas — rezultatas. Prieš tapdamas meru, Matijošaitis pareiškė: "Nesiruošiau būti meru, bet pavargau gyventi apleistame mieste." Kitaip tariant, jis pažadėjo viską pakeisti ir, sprendžiant iš to, kad jo populiarumas Kaune šiandien toks kaip Vladimiro Putino Rusijoje ir net didesnis, pasiekė rezultatų.

O dabar grįžkime prie Vyčio.

Tokia "karvė" reikalinga pačiam

Bet kurioje šalyje yra labai svarbi simbolių politika, nes ji jungia žmones, kurie gali taikstytis su skurdu, tačiau neatleis nepagarbos istorinei atminčiai. Todėl valdžios institucijos turi jausti, ką nori matyti žmonės vienoje ar kitoje aikštėje.

Ir kol Vilniaus meras Remigijus Šimašius buvo užsiėmęs sovietmečio skulptūrų nuo Žaliojo tilto (nors nuomonės šia tema visuomenėje prieštaringos) išmontavimu ir pareiškė, kad Vytis, kuris yra ne Vytis apskritai, Lukiškių aikštėje būtų klaida, Matijošaitis ėmėsi iniciatyvos ir suteikė džiaugsmo visiems Kauno žmonėms.

Taigi, vienas iš sociologų pasakė apie jį: "Tai retas atvejis, tai tikrai žvaigždė. Akivaizdu, kad Lietuvoje gyva nuomonė, jog Kaunas sparčiai vystosi ekonomikos ir kultūros srityse". Be to, gerai žinoma žurnalistė sarkastiškai, tačiau teisingai pabrėžė, kad Matijošaičio sėkmės garantas yra metodai, grindžiami darbo milicijoje patirtimi, rusiškas verslo organizavimo stilius ir ūkiškas buvusio prezidento Algirdo Brazausko požiūris.

Nuo mero iki prezidento?

Jei apibendrintume, Matijošaitis populiarus, nes be galo "savas", o visi veiksniai, kurie turėtų jį "skandinti", tik padidina jo reitingą (pvz., jo turtas rinkėjams reiškia ne tai, kad jis yra vagis, o tai, kad jis daug dirbo).

Jo populiarumo niekaip nepaveikė istorija su medžių kirtimu Kaune ir nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis vos nepartrenkė žmogaus. Tai reiškia, kad žmonės yra pasirengę suprasti Matijošaitį ir jam atleisti, net jei jis yra kaltas, o pastarasis jautriai reaguoja į žmonių nuotaikas. 

Su tokiu pasitikėjimu ne nuodėmė užsimoti ir į prezidento kėdę, bet čia kyla daugybė kitų problemų.

Pirmiausia, Lietuvos prezidentas, visų pirma, yra užsienio, o tik po to vidaus politikas. Matijošaitis negali pasigirti didele tarptautinių santykių patirtimi, o jo sugebėjimas valdyti šalies ekonomiką bus ribotas. Tačiau rinkėjams, kurie ir toliau tiki, kad valstybės vadovas sprendžia viską, šie argumentai nėra pagrindiniai.

Antra, Matijošaičio negalima pavadinti sisteminiu politiku, o tokiems labai sunku atsilaikyti Lietuvos valdžios aukščiausiame lygmenyje, nes prieš juos sukyla visi. Trečia, Kauno meras ne draugas konservatoriams, o tai reiškia, kad jis bus "spaudžiamas'' iki rinkimų, per rinkimus ir po jų ("valstiečiai" neleis sumeluoti).

Tačiau visi šie argumentai prieš Mtijošačio planus siekti prezidento posto nėra tokie svarbūs kaip vienas dalykas. Dabar jis yra savo vietoje ir pasielgs neapgalvotai ir neatsakingai prieš kauniečius ir visus Lietuvos piliečius, jei įsivels į prezidento rinkimų intrigas. Tikriausiai, jis ir pats tai supranta. Todėl yra labai atsargus, ką nors sakydamas. Tačiau pagunda didelė, ir jei Kauno meras vis dėlto pabandys šturmuoti Vilnių, bus įdomu.