Autorius: Rubaltic.ru Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-07-30 14:44:20, skaitė 1131, komentavo 9
TSRS VSK (КГБ) dimisijos pulkininkas P.I. Činčenka:
„Mūsų ypatingosios Dzeržinskio divizijos 9-asis Raudonosios vėliavos ordino specialiosios paskirties pulkas 1946 metų vasario pabaigoje buvo skubiai oru permestas į Lietuvą — Šiaulius ir Vilnių. Prie mūsų pulko buvo pritvirtintas specialiosios paskirties būrys, visiškai įvaldęs diversijų ir žvalgybos operacijų meną.
Kartą iš kaimiškos apylinkės gavome informaciją, kad į vienkiemį atėjo gauja „miško brolių“, kuri tyčiojasi iš gyventojų. Mano būrys per keletą minučių sulipo į mašiną, ir po valandos mes jau buvome vietoje. Įeinam į apylinkės tarybos pastatą, o pirmininkas sėdi kampe suspaudęs delnais galvą ir vaitoja. O jo žmona rauda garsiau sirenos. Aš gi dar nepasiekus vienkiemio palikau laukymėse specialiosios paskirties pasalą. Snaiperiai įsikūrė medžiuose.
Prieinu prie permininko, o jam iš ausų bėga kraujas, o ausų nėra — ausis pirmininkui nupjovė banditai. Liepiau saninstruktoriui sutvarstyti pirmininką, o kariams — naikinti nusikaltėlius. Visus banditus nukovėme, nė vienas nepaspruko.
Tuos, kurie norėjo link miško prasiveržti, pasiekė snaiperiai, o ypač įžūlius ir užsispyrusius nukirto kulkosvaidininkai. Nelaisvėn to miško karo metu mes beveik neėmėm. Nebent ypatingų skyrių arba operatyviniai darbuotojai prašė savo reikmėms, tada mano kariai ėjo į mišką „liežuvio“.
Visus neatpažintus lavonus vežėme į Šiaulius prie bažnyčios, o ten jau artimieji juos atpažindavo ir pasiimdavo.“
Šaltinis: V.V.Malevanyj. Tarybiniai specialiosios paskirties daliniai Afganistane. — M.: Kučkovo laukas, 2009 — 380 pusl.