Geriantis vyras. Šiek tiek apie tarpusavio priklausomybę
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/geriant... 2018-08-07 09:30:11, skaitė 464, komentavo 1
Moteris, kuri visą gyvenimą kankinasi su geriančiu vyru, paprastai nesusilaukia visuomenės pritarimo. Aplinkiniai primygtinai ragina mesti jį. Iš kitos pusės, ultimatumas „Mesk gerti arba išeisiu“ visiškai nepadeda vyrui mesti gerti.
Kokias emocijas gali sukelti toks ultimatumas? Baimę – „o ką, jei tikrai išeis?“ Kaltės jausmą, kai eilinį kartą išgėrei. Gėdą – „aš nepilnavertis ir defektyvus“. Nuoskaudą – „manęs nemyli“. Trumpiau tariant, vyras pajunta visą tą „mielą“ puokštę jausmų, su kuriais jis ir šiaip negali susitvarkyti ir nuo kurių gelbėjasi alkoholiu.
Dar daugiau – toks ultimatumas traktuojamas kaip asmeninės erdvės ribų pažeidimas, šantažas ir bandymas dominuoti. Rezultate gauname pyktį, agresiją ar tiesiog santykių nutraukimą savo iniciatyva. Su teroristais (kurie skelbia ultimatumus ir šantažuoja santykiais) – jokių derybų. Pagal principą: „Įrodysiu tau, kad esu tikras vyras, net jeigu tai kainuos mūsų santykius“.
Trumpiau tariant, po tokio ultimatumo aklavietėje atsiduria abu. Vyras arba „paklūsta“ ir jaukiai įsitaiso žmonai po padu, arba nepaklūsta ir ją praranda. Žmonai teks arba palikti jį, arba į jos žodžius jis daugiau niekada rimtai nežiūrės. O dar ji arba praras santykius, arba juos išsaugos, bet jau su vyru, kuris pavirto paklusniu berniuku. Abejotina pergalė.
Puiki gaunasi dilema: arba gyventi su geriančiu, arba pavirsti tirone, kuri savo ultimatumais tik dar labiau komplikuoja situaciją. Tačiau yra dar vienas variantas – tiesiai išsakyti jam savo jausmus ir mintis apie jo priklausomybę. Be grasinimų atstumti. Ir tai nereiškia, kad neišeisite, jeigu jis nesiliaus gerti. Tai reiškia, kad jūsų sprendimas – pasilikti su juo ar ne – daugiau automatiškai nepriklauso nuo jo elgesio.
Jūs nesuverčiate atsakomybės už santykių ateitį vien tik vyrui, atseit, „dėl tavo degtinės sugrius šeima“. Tačiau ir jūs pati neprisiimate visos atsakomybės. Jūs aiškiai parodote savo požiūrį į tai, kas vyksta. Ir paliekate vietos manevrui.
Šitokiu būdu jūs priimate SAVO sprendimą – be grasinimų ir ultimatumų. Nepažeidžiate vyro asmeninės erdvės ribų: nepuolate gelbėti, taisyti, gerinti, nesprendžiate už vyrą, kaip jis turi teisingai elgtis. Sprendžiate tik už save – ar pasirengusi likti santykiuose su šiuo žmogumi šiose aplinkybėse. Ir jeigu ne, tai ne dėl to, kad jis blogas, o dėl to, kad jums tai netinka. Tada galima išsiskirti, išsaugojus tarpusavio pagarbą. Arba neišsiskirti, susitaikius su jo ypatumais ir gyvenimo stiliumi. Bet kuriuo atveju jūs nestiprinsite jo priklausomybės.