Paprastas uodas (Culex pipiens) tampa mirtina grėsme, nes atėjūnai iš Afrikos Europoje sparčiai platina Vakarų Nilo kartštligę

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-11-02 12:17:00, skaitė 364, komentavo 3

Paprastas uodas (Culex pipiens) tampa mirtina grėsme, nes atėjūnai iš Afrikos Europoje sparčiai platina Vakarų Nilo kartštligę

Paprastas uodas tampa mirtina grėsme, nes atėjūnai iš Afrikos Europoje sparčiai platina Vakarų Nilo kartštligę.

Vykdami į gamtą artimu laiku susidursime su labai sudėtinga problema. Teks saugotis ne tik erkės, bet ir paprastojo uodo Culex pipiens įkandimo, perspėja vokiečių Berliner Zeitung.

Globalistų organizuota nekontroliuojama migracija į Europą atnešė europiečiams ne tik terorizmo, nusikalstamumo, ekonomines, bet ir epidemijų problemas, daugybę Afrikos ligų, su kurių profilaktika Europos gydytojai ir visuomenė nebuvo susidūrusi, arba jos Europoje jau buvo užmirštos. Sorošo ir kitų nusikaltėlių finansuojami afrikiečių „gelbėtojai“ pasmerkia šimtus milijonų europiečių gyvybes pavojui. Karantino nėra ir ligų nešėjai paplinta Europoje.

west-nil-karte.jpg
Vakarų Nilo karštligės paplitimas Vokietijoje 2019 metais

Vakarų Nilo karštligė

Sukėlėjas – Vakarų Nilo virusas, priklausantis Flaviviridae šeimos Flavivirus genčiai. Virusas išskirtas 1937 m. Ugandoje, Vakarų Nilo regione.

Vakarų Nilo karštligės pagrindiniai pernešėjai yra uodai. Vabzdžiai infekciją perneša nuo paukščių, naminių ir kitų šiltakraujų gyvūnų. Virusas būna aktyvus kelias dienas. Infekcijos simptomai primena gripą, - pakyla temperatūra, galvos skausmas, laužo kaulus. Kai kuriais atvejais infekcija gali sukelti encefalitą ir meningitą. Padidintos rizikos grupės – vyresni už 60 metų asmenys, sergantys diabetu ir onkologiniais susirgimais. Inkubacinis periodas po užsikrėtimo paprastai yra nuo 3 iki 14 dienų.

%25D1%2580%25D0%25B0%25D1%2581%25D0%25BF%25D1%2580%25D0%25BE%25D1%2581%25D1%2582%25D1%2580%25D0%25B0%25D0%25BD%25D0%25B5%25D0%25BD%25D0%25B8%25D0%25B5-%25D0%2592%25D0%2597%25D0%259D.jpg
Vakarų Nilo karštligės susirgimų židiniai 2018 metais

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis nuo 2018 metų birželio 27 dienos iki rugpjūčio 2 dienos Serbijos užregistruoti 29 šios ligos atvejai, 2 pasibaigę mirtimi, Graikijoje – 21, Vengrijoje – 5, Rumunijoje 2.

 

Vokietijos Kocho institutas patvirtino, kad imigrantai iš Afrikos ir Azijos atnešė į Vokietiją infekcines ligas. Realūs susirgimų skaičiai slepiami nuo visuomenės, pažymėjo JAV portalas „Gatestone.“

2019 metais Vokietijoje buvo 100 žmonių infekuotų Vakarų Nilo karšligės virusu, pas 20 ligonių pastebėta karštligė ligos simptomai. Spalio mėnesio pradžioje identifikuotas pirmasis šia liga užsikrėtęs autochtonas vokietis (70 metų), Leipcigo apylinkės gyventojas. Jis gydomas Leipcigo ligoninėje.

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, 2018 nuo Vakarų Nilo viruso numirė 181 žmogus. Iš viso Europoje buvo 2083 pranešimai apie Vakarų Nilo infekciją. Ženkliai šių susirgimo padaugėjo Italijoje, Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Vokietijoje užfiksuota 53 paukščių ir 27 arklių užkrėtimai. Plinta per žvirblius, varnas, plėšrius paukščius, net pelėdos gali apsikrėsti ir žūti. Šiuo virusu gali užsikrėsti katės ir šunys. Pas juos daugumoje atvejų neišsivysto ligos požymiai.

Pernešėjas Culex pipiens paprastasis uodas. Berliner Zeitung savo skaitytojams rekomenduoja imtis individualios apsaugos nuo uodų. Naudoti repelentus, atitinkamus drabužius, languose įrengti apsauginius tinklelius. Reinas jau dabar apdirbamas „ekologiškai pateisinamomis priemonėmis“. Vokietijoje stebimas azijinis tigrinis uodas, kuris gali paplisti Vokietijoje. Jis gali perduoti Zika virusą, Denge karšligę ir Chikungunya.

Ateina laikai, kai uodo įkandimai bus tokie patys pavojingi, kaip ir erkių.

Atėjūnų iš Afrikos ir Azijos platinamos ligos

Į Vokietiją vien 2015 metais atvyko 700 000 - 800 000 prieglobsčio prašytojų, dar 300000 nežinia kur dingo. Jie nebuvo patikrinti. Bünsdorfo parapijos pastorius priglaudė migrantą iš Jemeno, kuriam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas. Šis migrantas atvira, labai užkrečiama džiovos forma apkrėtė 50 vaikų. Neaišku kiek dar žmonių apkrėtė infekcijos nešiotojas, nes ligos inkubacinis periodas gali užsitęsti kelis mėnesius.

Kocho instituto nurodė, kad pradedant 2015 metais, vyko visuotinis šių ligų skaičiaus augimas. Metinė ataskaita pateikia duomenis apie 50 infekcinių susirgimų, atneštų į Vokietiją nuo 2015 metų. Ataskaita parodė, kad Vokietijoje labiausiai plinta šios ligos: adenovirusinis konjuktyvitas, botulizmas, raupai, cholera, kriptosporidiozė, dange karštligė, echinokokozė, entero hemoraginė E. coli, liambliozė, hemofilija, gripas, hantavirusas, hepatitas, hemoraginė karštligė, ŽIV/AIDS, raupsai, vidurių šiltinė, maliarija, tymai, meningokokinė infekcija, meningoencefalitas, paratitas, parašiltinė, raudoniukė, šigeliozė, sifilis, toksoplazmozė, trichineliozė, tuberkuliozė, tularemija, dėmėtoji šiltinė ir kokliušas.

Susirgimas hepatitu, pavyzdžiui, išaugo per tris pastaruosius metus 300%. 2014 metais buvo 755, o 2016 – 3006. Susirgimų tymais skaičius išaugo 450%. VIČ/AIDS padaugėjo 40%. Tuberkuliozės - per 30%. Gydytojai mano, kad susirgimų statistika neatspindi tikros situacijos. Ji yra slepiama, kad nesukelti antiimigracinių nuotaikų. 40% visų tuberkuliozės atvejų yra su daugybiniu atsparumu ir yra potencialiai labai pavojinga. Ataskaitoje sakoma, kad Vokietija kol kas išvengė blogiausio scenarijaus - čia nėra tropinių ir egzotiškų ligų epidemijų. Vokietijos gydytojai tvirtina, kad atvykstantys ligoniai serga ligomis, kurių niekas Vokietijoje nebuvo matęs 20 ar 25 metus.

Italų parlamento deputatas Edmondo Cirielli kelia aliarmą: „dauguma migrantų, kurie atvežti į Italiją, yra pagrindinai iš Nigerijos, PAR, kurios labiausiai kenčia nuo AIDS“. 75000 atvykėlių atsinešė labai užkrečiamas ligas (Jan-Torsten Gräsner, direktorius greitosios pagalbos Instituto);

Per 2017 metų pirmą pusmetį tarp prieglobsčio prašytojų Kocho institutas diagnozavo 786 tuberkuliozės atvejus, 542 atvejai hepatito (A-E) ir lepra (raupsai). Daugiausiai atvejų buvo Bavarijoje (455), Baden-Viurtemberge (286) ir Šiaurės Reinas-Vestfalija (255).

Pagal kilmės šalis už ataskaitinį (pirmą 2017 metų pusmetį) registruotų susirgimų skaičius buvo iš šių šalių imigrantų: Eritrėja (213), Sirija (207), Somalis (160), Afganistanas (112), Sera-Leone (74), Nigerija (62), Irakas (61), Etiopija (53), Gvinėja (45), Pakistanas (45).

RKI duomenimis, per savaitę fiksuojama nuo 40 iki 60 naujų infekcijos atvejų. „Yra padidėjusi infekcijos grėsmė gyventojams visumoje. Pažymima, kad netiesiogiai RKI pripažįsta, ženklų sumažinimą infekcijų statistikos vietinės sveikatos priežiūros grandyje, be to statistikos nėra iš viso fiksuojami ŽIV ir venerinių ligų susirgimai. Italijoje tuomet buvo užfiksuoti keli Ebola karštligės atvejai. Kalbama apie 40 Ebola atvejų, kurie buvo imigrantų patikrinimo metu diagnozuoti Italijos Lampedūzos saloje.

Vokiečių portalo Pi-news nuomone, toks Vokietijos valdžios elgesys su vokiečių tauta yra „pavojingas ir begėdiškas“. Kaip tai gali vykti – nepaisant faktų ir skaičių, klausiama portale.

Vokiečių nuomone, RKI yra iš federalinio biudžeto finansuojamas institutas, todėl, yra kartelio dalis. Net pasaulinio garso mokslininkai priklauso nuo valstybės finansavimo ir daro tai, ką valdžia nori. Infekcijų plitimas akivaizdus: tuberkuliozė plinta oro-lašeliniu būdu. Hepatitas per kraują ir lytinius kontaktus. O ką mes kiekvieną dieną skaitome apie islamistų grobikų išpuolius, klausia Pi-news.

Kartelis organizuoja įsiveržimą. Vokiečių tautos resursų išgrobstymą, naikina vokiečių sveikatą, sunaikino žmonių saugumą ir naikina vokečių identitetą ir jų tėvynę, konstatuoja Pi-news. Nurodoma, kad skaičius užsieniečių, gaunančių pačią didžiausią paramą Hartz 4 2016 metais išaugo dviem milijonais.

Usutu virusas

2019 metais Usutu virusas buvo užfiksuotas Prancūzijoje. Birželio 21 dieną Paryžiaus klinikoje INSERM buvo hospitalizuotas 30 metų vyras su veido nervo paralyžiumi. Pas jį buvo identifikuotas virusas Usutu. Gydytojai tuojau pat ėmėsi gydymo ir profilaktikos, kad izoliuoti ligos plitimą.

Usutu virusą perneša uodai nuo sergančių paukščių. Jis pažeidžia nervų sistemą. Pirmą kartą jis buvo identifikuotas Afrikoje 1959 metais pas gyvūnus.

2016 metais Italijoje buvo užregistruota 10 atvejų Usutu infekcijos pas žmogų, trys atvejai Kroatijoje. Kol kas yra užfiksuotas tik vienas atvejis šio viruso perdavimo iš žmogaus žmogui.

Usutu virusas priklauso flavivirusams, kaip encefalitas, vakarų Nilo karštligė, denge. Infekcija pažeidžia žmogaus nervų sistemą.

Šaltiniai: